f t g m
Copyright 2020 - Custom text here

Lengvosios atletikos istorija

Lengvoji atletika – integralinė sporto šaka, jungianti ciklinių ir aciklinių lokomocijų pratimų rungtis. Tai ėjimas, bėgimas, metimai, vertikalūs ir horizontalūs šuoliai. Atliekant lengvosios atletikos pratimus optimaliu ir efektyviausiu būdu ugdomos svarbiausios žmogaus fizinės ypatybės: greitis, jėga, ištvermė, lankstumas, vikrumas bei daugybė kitų žmogaus gyvenime būtinų judesių elementų mokėjimų ir įgūdžių, kurie sudaro pagrindą toliau tobulintis daugelyje kitų sporto šakų.

Atletika – senovės graikų kalbos žodis, reiškia pratimą, kovą. Senovės graikai atletais vadino žmones, kurie varžėsi jėgos, greitumo, vikrumo pratimuose.

Lengvoji atletika yra sutartinis sporto šakos pavadinimas, jis neatspindi pratimų atlikimo pobūdžio ir jų prigimties-atsiradimo. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, formuojantis šiuolaikinėms sporto šakoms, buvo sujungti ėjimo, bėgimo, šuolių ir metimų pratimai ir pavadinti lengvąja atletika.

Daugelyje šalių lengvoji atletika vadinama tiesiog atletika (athletic-angl.) arba pratimais stadiono take ar lauke (track and field athletic-angl.).

1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF), 1938 metais priimti jos įstatymai. Dabar ši Tarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulio nacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (LAFF). IAAF rūpinasi lengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles, sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitus klausimus.

Lietuvos istorija byloja, kad 1921 metais liepos 30-31 dienomis Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos dėka Kaune, Vytauto kalne, įvyko pirmosios lengvosios atletikos pirmenybės.

Lengvoji atletika pasaulyje audringai progresuoja. Ji plečiasi kiekybiškai, itraukia vis daugiau žmonių, auga kokybiškai "trumpinamos" sekundės, "ilginami" metrai ir "didinami" kilogramai. Sportas padeda atskleisti maksimalius žmogaus gebėjimus, leidžia gėrėtis jais. Jis parodo, kokia dvasiškai stipri žmogaus asmenybė, atspindi dvasinį ir fizinį jos turtingumą, atskleidžia žmogaus grožį.

 

 

 

Slapukai

Search